Teatro istorija Lietuvoje
Lietuva nuo seno yra pelniusi teatro šalies reputaciją – profesionalios teatro trupės Lietuvoje žinomos nuo XVI a., kai vaidinimai pradėti rodyti didžiojo kunigaikščio rūmuose, dvaruose ir 1579 m. įsteigtame Vilniaus universitete. Spektaklius kūrė ir rodė įvairių šalių keliaujančios trupės, moksleivių, dvarų bei miestų teatrų aktoriai. Daugiausia buvo vaidinama lenkų ir rusų kalbomis, o teatras lietuvių kalba pradėjo formuotis pačioje XIX a. pabaigoje, kai Lietuvoje pradėjo laisvėti carinė priespauda.
Profesionalusis Lietuvos teatras oficialiai savo gyvavimo istoriją skaičiuoja jau daugiau kaip šimtmetį. 1918 metais nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos valdžia įsteigė Teatro komisiją, turėjusią rūpintis profesionalaus lietuviško teatro bei jo mokyklos įkūrimu. 1920 m. Kaune įkurta Dramos vaidykla, davusi pradžią pirmam stacionariam Lietuvos dramos teatrui. Trupės branduolį sudarė 1918 m. Sankt Peterburge Juozo Vaičkaus įkurtos privačios dramos studijos auklėtiniai. Tais pačiais metais pastatytas pirmasis spektaklis – Hermano Zudermano „Joninės“. Prie teatro veikė Vaidybos mokykla, o teatrui 1929-1933 m. vadovavęs Andrius Oleka-Žilinskas pirmasis lietuvių teatre pritaikė garsiąją Konstantino Stanislavskio sistemą, įtvirtinusią režisūrinio teatro principus.
Nacių okupacijos metais teatro veikla Lietuvoje nenutrūko, buvo statomi spektakliai, vaidino talentingi aktoriai. Po Antrojo pasaulinio karo teatre atkurta vaidybos studija, o nuo 1952 m. teatro profesionalus pradėjo rengti tuometinė Lietuvos konservatorija (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Tarybinės valdžios metais daug teatro režisierių, aktorių ir pedagogų parengė Maskvos Lunačiarskio valstybinis teatro meno institutas, kuriame studijavo režisierė ir pedagogė Dalia Tamulevičiūtė, vėliau suformavusi atskirą lietuviškos aktorystės mokyklą, taip pat Lietuvoje ir užsienyje pripažinti režisieriai Eimuntas Nekrošius, Cezaris Graužinis, Vytautas Čibiras, Vladas Limantas, Jonas Jurašas, Gytis Padegimas, Rimas Tuminas. Tuo metu vyravo psichologinis teatras, statyta daug užsienio kūrėjų kūrinių. XX a. antrojoje pusėje įtvirtintas režisieriaus, kaip svarbiausio spektaklio kūrėjo, statusas nepraranda reikšmės dabar – Lietuvoje režisierius išlieka teatro pagrindu.
Atkūrus nepriklausomybę, svarbiausių režisierių gretas papildė ir Jono Vaitkaus bei Rimo Tumino mokiniai Gintaras Varnas, Oskaras Koršunovas, Agnius Jankevičius, Paulius Ignatavičius, Artūras Areima, taip pat Lietuvoje ir užsienyje kurianti Yana Ross.
Mėgstamas žiūrovų ir garsus tarptautiniu lygiu Lietuvos teatras atviras ir užsienio režisieriams. Sėkmingus darbus Lietuvoje sukūrė lenkai Krystian Lupa, Lukasz Twarkowski, Agata Duda-Gracz, latviai Mara Kimele, Valteris Silis, Elmarass Senkovas, suomiai Kristianas Smedsas ir Saara Turunen, vengras Arpadas Schillingas, prancūzas Eric Lacascade, su įvairių kartų rusų režisieriais nuolat bendradarbiauja Lietuvos rusų dramos teatras.
Skaičiuojama kad Lietuvoje per pusšimtį profesionalių teatrų ir tik 13 iš jų yra valstybiniai: 8 dramos, 2 lėlių, 3 muzikiniai. Lietuvos rusų dramos teatras yra vienintelis šalyje valstybinis teatras, vaidinantis rusų kalba.
Atgavus Nepriklausomybę, Lietuvoje ėmė kurtis tokios profesionalios nepriklausomos teatro trupės, kaip Keistuolių teatras, „Meno fortas“, „Atviras ratas“, „Cezario grupė“, „Apeironas“ ar bene garsiausias tarptautiniu mastu 1999 m. įkurtas Oskaro Koršunovo teatras.
Per 100 Lietuvos profesionalaus teatro metų subrendo nacionalinė ir šiuolaikinė dramaturgija, turtingas scenografijos menas, ištisos teatro režisierių ir kompozitorių kartos, scenoje gimsta talentingi aktorių darbai.
Geriausiems teatro kūriniams ir kūrėjams pagerbti ir įamžinti Lietuvoje įsteigti garbingi apdovanojimai. Aukščiausiu scenos įvertinimu laikomas Kultūros ministerijos įsteigtas Profesionalaus teatro apdovanojimas „Auksinis scenos kryčius“, kasmet teikiamas už įvairių žanrų scenos kūrinius (dramos, operos, baleto ir kt. spektaklius). Kartu už novatoriškumą ir originalumą kūrėjams teikiamas režisieriaus Boriso Dauguviečio auskaras. Savo apdovanojimus scenos menininkams kasmet teikia Kaunas ir Klaipėda.
Su naujausiais teatro judėjimais ir kryptimis Lietuvoje ir užsienyje supažindina nuo 2004 m. rengiamas Vilniaus tarptautinis teatrų festivalyje „Sirenos“, šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, kiti teatro festivaliai Lietuvoje. Nuo 2010 m. Varėnoje rengiamas teatro pedagogės, režisierės Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis, kasmet suburiantis kelias dešimtis pačių naujausių ir geriausių Lietuvos profesionalių teatrų spektaklių. Festivalis turi ir konkursinę programą, kurioje gali dalyvauti visi planuojantys statyti spektaklius pagal lietuvių autorių dramaturgiją.