Teatro ir kino režisieriaus Raimundo Banionio spektaklyje „Madam Rubinštein“ pagal australų dramaturgo Johno Misto komediją – XX a. vidurio Amerikos grožio industrijos užkulisiai, kurių pagrindinė veikėja – istorinė asmenybė, įtakinga kosmetikos verslo žuvis Helena Rubinstein (1872–1965).

Nors H. Rubinstein buvo reali istorinė asmenybė, J. Misto parašė ne biografinę pjesę, jos gyvenimo faktais tik rėmėsi. Iš Krokuvos žydų šeimos kilusi Chaja (vėliau pasivadinusi Helena) Rubinstein Niujorke tapo milijoniere, pasaulyje išgarsėjo dėl reklamos, apsukrumo, darbštumo ir taupumo, nugyveno labai įdomų gyvenimą, o mirė sulaukusi jau garbingo amžiaus. Pjesės veiksmo laikas irgi labai konkretus – 1954–1965 metai, paskutinis herojės gyvenimo dešimtmetis.

Komiška pjesė prasideda intriguojančiu įvykiu – pagyvenusi madam Rubinštein netikėtomis aplinkybėmis susipažįsta su airiu Patriku, kuris vėliau tampa jos sekretoriumi, artimiausiu žmogumi, draugu. Pasakojimas apie herojės paskutinį gyvenimo dešimtmetį labai ekspresyvus, organiškas ir įtikinamas.

Spektaklyje siekiama atskleisti ir dviejų moterų – verslo konkurenčių H. Rubinštein ir Elisabeth Arden likimus. Moterų, kurios dėl karjeros, darbo paaukoja viską – šeimą, ryšį su vaikais. Jos gyveno, kūrė, nardė verslo pasaulyje, kuriame nėra vietos paguodai ar palaikymui. Kad išlaikytų aukštą lygį, joms teko būti labai išradingoms, apsukrioms, stiprioms bei su niekuo nesiskaityti.

„Tai pjesė apie tikrai nejuokingą ir vis aktualesnį dalyką – žmogaus vienišumą. Helena Rubinštein tik gyvenimo pabaigoje suvokė, kad liko vieniša, nors siekė žmogiškos šilumos, turėjo du sūnus ir tris sutuoktinius. Ji užkariavo žiniasklaidos dėmesį, ją tapė Pablo Picasso ir Salvadoras Dali, supo garsūs žmonės, tačiau ilgo gyvenimo pabaigoje ji liko tik su neįgaliu, karo sužalotu savo asistentu Patriku. Pjesės autorius kviečia pasvarstyti, ką reiškia valdyti pasaulinę verslo imperiją, paaukojant asmeninį gyvenimą ir žmogišką laimę.“ (Raimundas Banionis)

„Helenos Rubinštein personažas – labai įdomus, jame tiek spalvų, toks daugiabriaunis charakteris, o koks subtilus humoras! Tai aktoriui suteikia neribotų kūrybinių galimybių.“ (Inga Maškarina)

„Inga Maškarina yra iš tų penkių procentų aktorių, kurie, kaip „Dienoraštyje“ rašo režisierius Alvis Hermanis, geba „persikūnyti į ką nors kitą“, nes „likusieji visą gyvenimą vaidina patys save duotomis aplinkybėmis“. Išlaikydama vientisą personažo liniją Inga Maškarina parodo įvairias Helenos Rubinštein asmenybės puses bei jos pasikeitimą ir tai daro komiškomis aplinkybėmis, nenuslysdama į supaprastinimą.“ (Ieva Tumanovičiūtė)

///

John Misto (g. 1952 m.) – australų dramaturgas ir scenaristas, įgijo menų ir teisės bakalauro laipsnį Naujojo Pietų Velso universitete, prieš tapdamas dramaturgu ir sėkmingu televizijos scenaristu dirbo teisininku. J. Misto yra pelnęs Australijos Rašytojų gildijos bei Australijos Filmų instituto apdovanojimus, yra Nacionalinio dramaturgijos konkurso „Australia Remembers“ ir NSW Premier's Literary Awards laureatas.

Raimundas Banionis (g. 1957 m.) – kino, televizijos ir teatro režisierius. 1980  m. baigė kinematografijos institutą Maskvoje. Kurso vadovai – Levas Kulidžanovas ir Tatjana Lioznova. Režisavo dokumentinius filmus, vaidybinius filmus jaunimui, sukūrė kino operą, televizijos serialų, įvairiuose Lietuvos teatruose pastatė dramos spektaklių. Teatrališkumu, ryškiais aktorių charakteriais, dinamika išsiskiria klasikinių komedijų pastatymai.

Spektaklis rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais

Lauros Vansevičienės nuotraukos